Kas yra DCA?

Natrio dichloroacetatas (dažniausiai priimta vadinti DCA) – tai natrio ir dichloroacetato rūgšties druska. Šio junginio formulė – Cl2 CH COONa. Savo struktūra molekulė labai panaši į valgomosios druskos ir acto kombinaciją.

Įprastomis sąlygomis medžiaga yra miltelių pavidalo, baltos spalvos bei gerai tirpsta vandenyje.

Natrio dichloroacetatas (CAS No 2156-56-1,EC No 218-461-3) yra nepatentuotas ir neturi apribojimų, todėl cheminė medžiaga gali būti transportuojama ir parduodama be griežtesnių reguliacijų.

Šis junginys gali būti sintetinamas laboratorijose arba randamas natūraliai, kai kuriuose raudonuosiuose dumbliuose kaip Asparagopsis taxiformis.

Dichloroacetatas taip pat gali būti aptinkamas chloruotame vandenyje kaip papildomai susidaręs produktas.

Išsamų cheminį medžiagos aprašymą galite perskaityti čia:
Saugos duomenų lapas

Natrio dichloroacetatas daugiausiai dėmesio susilaukė kaip tam tikrą biologinį aktyvumą turinti medžiaga.

Nuo 1973 metų iki dabar Dichloroacetatas yra naudojamas vaikų su įgimtomis mitochondrijų ligomis gydymui. DCA sugeba pagerinti vaikų su įgimta laktatine acidoze būklę bei gyvenimo kokybę. Vaistas skatina Piruvatdehidrogenazės komplekso veiklą, to pasekoje suintensyvėja angliavandenių metabolizmas per aerobinį gliukozės ir laktato oksidavimą. Sergančių šiomis ligomis žmonių organizmuose mažėja laktatų koncentraciją bei metabolinė acidozė.

Šie klinikiniai tyrimai dar turi didelę reikšmę todėl, kad jų metu buvo atrasta optimali, saugi koncentracija, vartojant Dichloroacetatą terapiniais tikslais. Taip pat jų metu įvertinti šalutiniai efektai bei bendras klinikinis vaisto saugumas (nuoroda į studiją).

Nuo 1987 metų iki dabar vykdomi tyrimai, kurių metu pastebėtas teigiamas Dichloroacetato poveikis gydant smegenų išemijos padarinius. Šių būklių metu DCA gali padėti kontroliuoti po hipoksijos kilusią laktatų acidozę bei sutrikusį metabolizmą smegenyse – taip sumažinant prastos prognozės tikimybę (nuoroda į studiją).

Nuo 2007 metų pastebėtas Natrio dichloroacetato priešvėžinis efektas. Pradinių tyrimų metu pastebėta, kad Dichloroacetatu veikiant eksperimentiškai įsodintus smegenų, krūties bei plaučių vėžio tumorus – gaunamas teigiamas poveikis. Graužikai nepatyrė toksinių efektų, tačiau jų augliai nustojo augti bei stipriai sumažėjo. Pakartojus in vitro ir in vivo bandymus (nuoroda į visas studijas), pradėtas klinikinis tyrimas (nuoroda į studiją), kurio metu patvirtintas DCA potencialas vėžio gydyme bei agituota tęsti klinikines studijas su DCA.

Nuo 2009 metų DCA kaip alternatyvi terapijos priemonė pradėta taikyti pirmosiose klinikose, konsultuojant ir prižiūrint medicinos specialistams.

Daugiau informacijos apie iki šiol vykdomas studijas galite rasti duomenų bazėse internete.

2018-03-27T18:16:29+00:00